Kol įvairūs portalai skelbia įvairius pranešimus apie vaikų adaptaciją mokykloje, psichologams prasideda pats darbymetis – tenka stebėti, pažinti, įvertinti į mokyklą įžengusius pirmų klasių moksleivius bei padėti jiems tapti sėkmingais  mokymosi dalyviais. 

Netgi labai mokyklai pasiruošęs vaikas pirmomis savaitėmis neišvengiamai patiria stresą. Padidinto streso būsenoje jis išliks ir visą adaptacijos laikotarpį.

Šis laikotarpis gali trukti nuo 4-5 iki 8-10 savaičių priklausomai nuo įvairių faktorių. Tačiau padidintas streso lygis gali būti stebimas dar visus mokslo metus, kas reikalauja tėvų ir mokytojų atidumo, gebėjimo tinkamai palaikyti pirmoką.

 

Mokyklinės adaptacijos etapai

Pirmosios 2-3 mokymosi savaitės įvardinamos kaip „fiziologinė audra. Šiame etape vaiko organizmas į naujai atsiradusias sąlygas reaguoja beveik visų savo sistemų įtampa, t.y. vaikai išeikvoja didesnę savo organizmo resursų dalį. Šiuo laikotarpiu pirmokai dažnai serga – peršalimo ligos, virškinamojo trakto sutrikimai, lėtinių ligų paūmėjimas.

Kalbant apie elgesį, šiame sunkiausiame mokyklinės adaptacijos etape vaikai, priklausomai nuo temperamento, gali pasireikšti dviem būdais. Vieni tampa ypač judrūs, išsiblaškę, irzlūs, kaprizingi. Kiti, priešingai – tampa lėti, mieguisti, verkšlenantys. Pas vienus ir kitus neretai gali būti stebimas neramus miegas ir apetito pokyčiai. Vaikas gali pašokti 5 valandą ryto, bijodamas pavėluoti į mokyklą, arba sunkiai keltis net ir 8 valandą, o būtinybė pavalgyti gali kelti pykinimą. Vienaip ar kitaip, šiomis pirmosiomis savaitėmis tėvai dažnai gali sakyti, kad jų vaikas neatpažįstamas.

Šią audrą reikia tiesiog išlaukti. Pastangos šiame etape turi būti dedamos tinkamo dienos režimo vaikui sukurti, o ne naujoms žinioms įgyti. Kitas adaptacijos etapas yra nestabilus prisitaikymas. Šis etapas trunka apie 4-6 savaites. Vaiko organizmas ir psichika atranda reagavimo būdus į naujas sąlygas. Vaikas lyg gauna signalą: tai yra naujos sąlygos, kuriose teks funkcionuoti ilgą laiką ir „panikos“ periodą pakeičia „nusistatymo“ periodas. Adaptacijos procesas šiame etape vyksta dar gana intensyviai, bet „darbiniame režime“. Pasikeičia ir pirmoko elgesys – jis tampa ramesnis, atsiranda susidomėjimas naujiems žmonėmis, bendraklasiais, užsimezga pirmieji draugiški ryšiai. Vaiko organizmas turi pakankamai resursų tiek „pertvarkai“, tiek naujai medžiagai įsisavinti.

Po maždaug 4-6 mokymosi savaičių prasideda sąlyginai stabilaus prisitaikymo periodas, kuris tęsiasi nuo pusės metų iki metų. Į krūvį vaiko organizmas reaguoja daug mažesne įtampa. Adaptacija vyksta „normaliu režimu“.

Galima įžvelgti, kad adaptacija mokyklai vyksta keliais lygiais: fiziologiniame, psichologiniame ir socialiniame.

  • Fiziologinis lygis – organizmo prisitaikymas prie naujų sąlygų.
  • Psichologinis lygis – mokymosi įgūdžių, dėmesio, atminties, savireguliacijos įgūdžių lavėjimas, veiklos planavimas.
  • Socialinis lygis – naujo vaidmens suvokimas ir priėmimas, santykių su mokytoju ir bendraklasiais kūrimas. Vaikas pradeda suprasti, kad į mokyklą eina mokytis.

Sėkmingos adaptacijos kriterijai

Kada galime kalbėti apie sėkmingą vaiko adaptaciją mokykloje? Pagrindiniai kriterijai yra tokie:

  • Emocinis stabilumas. Vaikas yra ramus, nejaučia nerimo, įtampos ir baimių mokyklos atžvilgiu. Vaiko adaptacija sėkminga, kai nebestebimas padidintas nuovargis, verkšlenimas. Jo nuotaika stabili, dažniau pozityvi, noriai eina į mokykla, mokykloje jam įdomu.
  • Patenkinamas mokymosi pasiekimų lygis. Sėkmingai prie mokymosi ir mokyklos aplinkos prisitaikęs pirmokas geba įsisavinti mokymosi programą, suprasti užduotį ir kartu su kitais vaikais ieškoti jos sprendimą, sąmoningai atsiminti mokymosi medžiagą. Vaiko sėkmingą adaptaciją liudija ir vaiko gebėjimas dirbti, atlikti užduotį savarankiškai, prašyti suaugusiojo pagalbos tik po bandymų užduotį atlikti pačiam.
  • Adekvatūs santykiai su mokytojais ir bendraklasiais. Santykiai su kitais vaikais klostosi ramiai, be ypatingų konfliktų arba jie įvyksta gana retai. Paprastai adaptacijos pabaigoje pirmokas turi draugų klasėje. Labiau bendraujantys vaikai užmezga ryšį su didesnę klasės dalimi, labiau uždaresni – tik su kai kuriais bendraklasiais. Santykis su mokytoju(-ais) taip pat būna tolygus, vaikas elgiasi pagarbiai, pripažįsta mokytojo autoritetą.
  • Savęs kaip mokinio suvokimas. Vaikas supranta, kad eina į mokyklą mokytis, didžiuojasi savo nauju vaidmeniu, nori būti geru mokiniu, siekia pažangos.

Taigi, po 6-8 mokymosi savaičių galima daryti pirmąsias išvadas apie pirmokų adaptaciją mokykloje. Kreipiamas dėmesys į: vaiko emocinę būseną, mokymosi pasiekimus, vaiko santykius su bendraklasiais ir mokytojais, savęs kaip mokinio suvokimą.

Adaptaciją dar galima skirstyti į lygius:

  • Aukštas adaptacijos lygis – pirmokas mėgsta mokyklą, didžiuojasi esąs mokinys. Toks vaikas pakankamai lengvai mokosi, domisi naujais dalykais, kruopščiai atlieka užduotis be ypatingos suaugusiojo kontrolės. Be to, jis sąžiningai vykdo mokytojo nurodymus, lengvai bendrauja su bendraklasiais, aktyviai dalyvauja klasės veikloje.
  • Vidutinis adaptacijos lygis – pakankamai pozityviai nusiteikęs mokyklos atžvilgiu, turi gerus santykius su mokytoju ir bendraklasiais. Visgi užduotims atlikti kartais reikalinga suaugusiojo pagalba ir priežiūra. Mokymosi motyvai dažniausiai būna išoriniai: „būti geru mokiniu“, „nudžiuginti mamą“, „viską daryti teisingai“ ir pan.
  • Žemas adaptacijos lygis – nemėgsta mokyklos arba yra abejingas, pamokų metu dažnai užsisvajoja, sunkiai įsijungia į bendrą veiklą, dažnai trukdo kitiems vaikams. Naujai medžiagai įsisavinti ar užduotims atlikti dažnai reikalinga suaugusiojo pagalba ir pastovūs priminimai, raginimai.

 

Mokyklinė dezadaptacija (arba mokyklinė neurozė) – vaiko adaptacija negalima dėl kitų patiriamų sunkumų ar sutrikimų. Tai netinkamas vaiko santykis su savimi ir supančiu pasauliu, vidinis konfliktas, neleidžiantis įsilieti į mokyklą, įsisavinti mokymosi medžiagą, užmegzti santykius su bendraklasiais. Apie mokyklinę dezadaptaciją kalbama, kai:

  1. Vaikas sunkiai pasiekia patenkinamą mokymosi lygį.
  2. Vaikas turi neigiamą nuostatą į mokymąsi, nenori mokytis ir eiti į mokyklą.
  3. Sistemingai pasikartojančios elgesio ir drausmės problemos.

Mokyklinė dezadaptacija nėra laikina ar sietina su vaiko amžiumi, pasikeitusiomis sąlygomis, laikui bėgant ji tik gilėja. Kadangi mokyklinė dezadaptacija yra psichofiziologinių ar asmeninių sunkumų/ sutrikimų pasekmė, būtina specialistų pagalba.

Pgl. E. M. Lepešovą

Parengė psichologė T. Voitechovič

 

EN | FR

2017-10-22

Pamokų laikas

1 pamoka: 8:00 - 8:45
2 pamoka: 8:55 - 9:40
3 pamoka: 9:55 - 10:40
4 pamoka: 11:05 - 11:50
5 pamoka: 12:10 - 12:55
6 pamoka: 13:05 - 13:50
7 pamoka: 14:00 - 14:45
8 pamoka: 14:55 - 15:40

Archyvas
Renkuosi mokyti
Aikos
Aikos Aikos
© 2017 Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija
Architektų g. 85, Vilnius, LT-04208, Įm. kodas 302509732, Tel./faks. (8~5) 2449463 rastine@ptmg.lt
Sprendimas: vytenis-adomas.lt